AI turinio žymėjimas ES 2026: kada reikia nurodyti, kad tekstas ar vaizdas sukurtas su AI?

Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Europos Sąjungoje pradėtos taikyti AI Act 50 straipsnio skaidrumo taisyklės. Jos apima pokalbių sistemas, generatyvinio AI turinį, deepfake tipo vaizdus, tam tikras AI sukurtas publikacijas ir techninį AI turinio žymėjimą. Europos Komisijos gairėse išsamiau paaiškinta, kaip šios pareigos turi būti taikomos praktikoje.

Tačiau internete vis dar galima rasti gerokai supaprastintą aiškinimą: jei tekstą parašė ChatGPT arba vaizdą sukūrė generatyvinis AI, prie jo esą privaloma parašyti „Sukurta su AI“.

Taip nėra.

AI Act nereikalauja matomu užrašu pažymėti kiekvieno AI padėto sukurti straipsnio, produkto aprašymo, reklaminio teksto, iliustracijos ar knygos viršelio. Reikalavimai priklauso nuo turinio rūšies, jo paskirties, publikavimo konteksto ir žmogaus įsitraukimo į galutinį rezultatą. Europos Komisija taip pat aiškiai nurodo, kad ne visas AI sugeneruotas ar pakeistas turinys turi būti matomai pažymėtas.

Todėl verslui svarbiausia suprasti ne „ar buvo naudotas AI?“, o ką AI sukūrė, kaip turinys bus naudojamas ir ar žmogus realiai kontroliavo galutinę publikaciją.

Kas pasikeitė nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d.?

AI Act 50 straipsnyje numatytos kelios skirtingos skaidrumo pareigos. Europos Komisija patvirtino, kad šios skaidrumo taisyklės pradėtos taikyti nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d.

AI sistemų tiekėjams, pavyzdžiui, generatyvinio AI platformų kūrėjams, taikomi techninio AI turinio aptikimo ir žymėjimo reikalavimai. Tuo metu įmonėms, organizacijoms ar profesionalams, kurie AI sistemas naudoja savo veikloje, tam tikrais atvejais atsiranda pareiga informuoti žmogų apie AI panaudojimą arba aiškiai pažymėti konkretų turinį. Europos Komisijos DUK apie AI Act 50 straipsnį šias tiekėjų ir naudotojų pareigas aptaria atskirai.

Praktiškai verslui aktualiausi du atvejai:

• AI sukurtas ar pakeistas deepfake turinys;
• AI sukurtas ar reikšmingai pakeistas tekstas viešojo intereso klausimais, jeigu jam nebuvo atlikta tinkama žmogaus peržiūra ar redakcinė kontrolė.

Plačiau šių reikalavimų ribos išaiškintos Europos Komisijos gairėse dėl AI sugeneruoto turinio skaidrumo.

Tai gerokai siauresnis reikalavimas nei „žymėti viską, prie ko prisidėjo AI“.

Ar reikia žymėti ChatGPT sukurtus tekstus?

Ne kiekvieną.

Pagal AI Act 50 straipsnio 4 dalį matomo žymėjimo pareiga taikoma AI sugeneruotam arba manipuliuotam tekstui, kai jis publikuojamas siekiant informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais. Europos Komisijos paaiškinimuose išsamiau aptariama, kaip nustatyti, ar konkreti publikacija patenka į šią kategoriją.

Europos Komisija prie tokių temų priskiria, pavyzdžiui, politiką ir demokratinius procesus, viešąjį administravimą, teisėsaugą ir teisingumą, pagrindines teises, visuomenės saugumą, visuomenės sveikatą, aplinkosaugą, vartotojų saugą bei ekonominius, finansinius, mokslinius ar kultūrinius pokyčius, galinčius būti reikšmingais viešų diskusijų klausimais.

Taigi vien tai, kad įmonė su ChatGPT parašė produkto aprašymą, komercinį el. laišką ar reklaminį tekstą, savaime nesukuria bendros pareigos šalia jo pridėti žymą „AI generated“.

O jeigu AI padėjo parašyti straipsnį ar knygą?

Čia yra viena svarbiausių AI Act išimčių.

Net jei publikacija nagrinėja viešojo intereso klausimą, jos nereikia žymėti kaip AI sugeneruotos, jeigu tekstui buvo atlikta reali žmogaus peržiūra ar redakcinė kontrolė ir fizinis arba juridinis asmuo prisiima redakcinę atsakomybę už galutinę publikaciją. Šią išimtį aiškina Europos Komisijos DUK dėl AI Act 50 straipsnio.

Tačiau vien perskaityti tekstą ar ištaisyti gramatiką nepakanka.

Europos Komisija žmogaus peržiūrą apibūdina kaip turinio esmės įvertinimą, atliekamą žmogaus, turinčio pakankamai žinių ir profesinio sprendimo gebėjimų. Redakcinė kontrolė reiškia realią galimybę patvirtinti, keisti arba atmesti turinį, tikrinti faktus ir įvertinti šaltinių patikimumą. Vien formalus kalbos ar rašybos taisymas tokia kontrole nelaikomas.

Praktinis skirtumas labai aiškus.

Nepakankama kontrolė:

ChatGPT sugeneruoja straipsnį → pataisomos kelios gramatinės klaidos → tekstas publikuojamas.

Reali redakcinė kontrolė:

ChatGPT padeda parengti juodraštį → žmogus tikrina informaciją ir šaltinius → vertina argumentus → taiso netikslias vietas → keičia struktūrą bei formuluotes → pats sprendžia, kas publikuojama → prisiima atsakomybę už galutinį turinį.

Antruoju atveju kalbame ne apie automatiškai publikuotą AI tekstą, o apie žmogaus redaguotą leidinį, kurio kūrimo procese buvo naudojamas AI.

Kokiems įprastiems verslo tekstams žyma paprastai nereikalinga?

Vien AI panaudojimas kuriant turinį nereiškia, kad matomas AI žymėjimas automatiškai tampa privalomas.

Pavyzdžiui, AI gali padėti parengti:

• Produkto aprašymą;
• Paslaugos puslapio juodraštį;
• El. laišką;
• Reklaminį tekstą;
• Socialinių tinklų įrašą;
• DUK;
• Straipsnio struktūrą;
• Knygos ar gido juodraštį.

Tokiam turiniui nėra bendros AI Act taisyklės, reikalaujančios šalia kiekvienos publikacijos parašyti „Sukurta su AI“. Straipsniams viešojo intereso temomis reikia papildomai įvertinti žmogaus peržiūrą, redakcinę kontrolę ir redakcinę atsakomybę. Tai išsamiau aptariama Europos Komisijos oficialiame AI Act 50 straipsnio paaiškinime.

Tai svarbus skirtumas tarp AI-assisted darbo proceso ir situacijos, kai AI sugeneruotas turinys publikuojamas iš esmės be žmogaus kontrolės.

Ar reikia žymėti kiekvieną AI sukurtą paveikslėlį?

Ne.

Verslui matomo žymėjimo pareiga pagal AI Act 50 straipsnio 4 dalį aktualiausia tada, kai AI sukurtas arba pakeistas vaizdas, garsas ar vaizdo įrašas atitinka deepfake apibrėžimą.

Europos Komisija deepfake apibūdina kaip AI sugeneruotą ar manipuliuotą vaizdo, garso arba vaizdo įrašo turinį, kuris primena realiai egzistuojantį ar galintį egzistuoti asmenį, objektą, vietą, subjektą ar įvykį ir gali klaidinti žmogų, sudarydamas įspūdį, kad turinys yra autentiškas ar tikras.

Todėl įprasta:

abstrakti iliustracija, infografikas, knygos viršelis, ikonos, stilizuota darbo vieta, iliustracinis AI robotas ar dekoratyvinė produkto kompozicija

vien dėl to, kad buvo sukurta generatyviniu AI, paprastai nėra deepfake.

Europos Komisija tiesiogiai pabrėžia: ne visas AI sugeneruotas ar pakeistas turinys turi būti matomai pažymėtas.

Kada AI vizualą jau reikėtų žymėti?

Situacija keičiasi tada, kai turinys gali būti palaikytas autentišku realybės atvaizdu.

Pavyzdžiui:

Sugeneruojama tariama realaus renginio nuotrauka, nors renginys nevyko.

Realus žmogus pavaizduojamas sakantis ar darantis tai, ko iš tikrųjų nedarė.

Realios vietos vaizdas pakeičiamas taip, kad auditorija gali manyti, jog būtent taip ji atrodo iš tikrųjų.

Autentiška fotografija pakeičiama AI taip, kad pasikeičia esminė jos perduodama informacija.

Vertinant, ar turinys gali būti laikomas deepfake, Europos Komisijos gairėse siūloma atsižvelgti ne tik į vizualinį panašumą, bet ir į perduodamą žinutę, publikavimo kontekstą bei tai, ko konkreti auditorija pagrįstai tikisi.

Tokį turinį reikia atskleisti aiškiai ir suprantamai žmogui ne vėliau kaip pirmą kartą jam susidūrus su turiniu. Vien techninio žymens failo metaduomenyse tam nepakanka. Daugiau apie informacijos pateikimą aiškina Europos Komisija.

Paprasta formuluotė gali būti:

„Vaizdas sukurtas naudojant dirbtinį intelektą.“

arba:

„Vaizdas iš dalies pakeistas naudojant dirbtinį intelektą.“

AI Act nenustato vienos universalios frazės, kurią visi privalėtų naudoti.

O kaip su AI sukurtomis meno ir kūrybinėmis iliustracijomis?

AI Act 50 straipsnyje numatyta speciali taisyklė akivaizdžiai meniniams, kūrybiniams, satyriniams, fikciniams ir panašiems kūriniams.

Jeigu deepfake tipo elementas naudojamas tokiame kūrinyje, informavimo pareiga išlieka, tačiau atskleidimas gali būti pateikiamas taip, kad netrukdytų kūrinio rodymui ar naudojimui. Praktinius ženklinimo principus pateikia Europos Komisijos AI turinio ženklinimo gairės.

Tai dar viena priežastis, kodėl nėra teisinga kiekvienam AI vizualui automatiškai taikyti vienodą didelę etiketę.

Kuo skiriasi matomas žymėjimas ir mašininiu būdu aptinkamas žymėjimas?

Tai dvi skirtingos pareigos, kurias dažnai suplaka net straipsniai apie AI Act.

Mašininis žymėjimas

Pagal AI Act 50 straipsnio 2 dalį generatyvinio AI sistemų tiekėjai turi užtikrinti, kad jų generuojamas ar manipuliuojamas sintetinis tekstas, garsas, vaizdas ir vaizdo įrašas būtų pažymėtas mašininiu būdu aptinkamu formatu, kiek tai techniškai įmanoma.

Tai gali būti techniniai kilmės nustatymo mechanizmai, metaduomenys, vandens ženklai ar kitos aptikimo technologijos. Europos Komisijos gairėse ši tiekėjų pareiga atskiriama nuo naudotojams taikomo matomo turinio atskleidimo.

Tai pirmiausia yra AI sistemos tiekėjo, o ne paprasto vartotojo pareiga.

Matomas informavimas

Verslui ar kitam AI sistemos naudotojui aktuali kita pareiga – tam tikrais atvejais žmogų aiškiai informuoti, kad matomas ar girdimas turinys buvo sukurtas arba pakeistas AI.

Kai toks matomas atskleidimas privalomas, žmogus turi galėti jį suprasti be specialaus techninio įrankio. Todėl vien failo metaduomenų nepakanka. Tai išsamiau paaiškina Europos Komisija savo AI Act 50 straipsnio DUK.

ES jau turi AI turinio žymėjimo ikonas

Europos Sąjunga 2026 m. paskelbė oficialų AI turinio žymėjimo ikonų rinkinį. Jame yra bendroji AI žyma bei variantai, skirti parodyti visiškai AI sukurtą arba iš dalies AI pakeistą turinį.

Tačiau yra svarbus skirtumas:

AI Act nustatyta informavimo pareiga tam tikrais atvejais yra privaloma, o būtent ES sukurtų ikonų naudojimas – neprivalomas.

Europos Komisija aiškiai nurodo, kad ikonų naudojimas yra pasirenkamas. Vien jų panaudojimas savaime taip pat negarantuoja teisinės atitikties.

Jeigu jos naudojamos, Komisija rekomenduoja, kad žyma būtų aiškiai matoma pirmojo kontakto su turiniu metu, neuždengta kitų elementų ir suprantama paprasta kalba. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti jos prieinamumu žmonėms, naudojantiems pagalbines technologijas. Šios rekomendacijos pateikiamos oficialiame ES AI turinio ikonų puslapyje.

Kas yra AI-generated Content Code of Practice?

2026 m. Europos Komisija paskelbė Code of Practice on Transparency of AI-generated Content – praktinį AI sugeneruoto turinio skaidrumo kodeksą.

Jis skirtas padėti AI sistemų tiekėjams ir naudotojams įgyvendinti AI Act 50 straipsnio reikalavimus dėl AI turinio techninio žymėjimo, deepfake atskleidimo ir tam tikrų AI sukurtų tekstinių publikacijų. Europos Komisija nurodo, kad kodeksas apima būtent AI Act 50 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse numatytas pareigas.

Prisijungimas prie kodekso yra savanoriškas, tačiau patys AI Act 50 straipsnio reikalavimai nėra savanoriški. Europos Komisija ir AI Board kodeksą pripažino tinkama priemone atitikčiai šiems reikalavimams pagrįsti.

Verslui, kuris tiesiog naudoja ChatGPT turiniui rengti, nebūtina automatiškai tapti kodekso signataru. Tačiau jo principai naudingi kuriant savo vidines AI turinio naudojimo ir žymėjimo taisykles.

Ką praktiškai turėtų daryti verslas?

Sudėtingos žymėjimo sistemos daugumai mažų įmonių nereikia. Kur kas svarbiau turėti aiškią vidaus tvarką.

Praktiškas procesas gali atrodyti taip:

1. Nustatykite, ar AI tik padėjo, ar sukūrė esminę turinio dalį.

AI gramatikos taisymas ir visas AI sugeneruotas straipsnis nėra tas pats. Žmogaus peržiūros ir redakcinės kontrolės ribos aptariamos Europos Komisijos AI Act 50 straipsnio paaiškinimuose.

2. Įvertinkite, ar tekstas informuoja visuomenę viešojo intereso klausimu.

Jeigu ne – AI Act 50 straipsnio speciali viešojo intereso tekstų žymėjimo taisyklė paprastai netaikoma. Viešojo intereso publikacijų taikymo ribas aiškina Europos Komisija.

3. Jei tema patenka į viešojo intereso sritį, įvertinkite žmogaus kontrolę.

Ar žmogus patikrino faktus ir šaltinius? Ar galėjo keisti arba atmesti tekstą? Ar asmuo arba organizacija prisiima redakcinę atsakomybę?

Jeigu taip, gali būti taikoma žmogaus peržiūros ir redakcinės kontrolės išimtis, kuri aprašyta Europos Komisijos oficialiame paaiškinime.

4. Vizualams įvertinkite, ar jie gali klaidinti dėl tikrovės.

Jeigu tai akivaizdi iliustracija, schema ar fikcinė kompozicija, situacija viena. Jeigu AI vaizdas atrodo kaip autentiška realaus žmogaus, vietos, objekto ar įvykio fotografija, reikia įvertinti deepfake taisykles. Europos Komisija pateikia deepfake taikymo paaiškinimus čia.

5. Kai žymėjimas reikalingas, pateikite jį žmogui aiškiai.

Neslėpkite svarbios informacijos tik metaduomenyse ar sunkiai randamame puslapyje. Atitinkamo turinio AI kilmė turi būti suprantama pirmojo susidūrimo metu. Praktinius ženklinimo principus pateikia Europos Komisijos AI turinio ženklinimo rekomendacijos.

Paprasta AI turinio žymėjimo lentelė verslui

Situacija	Ar pagal AI Act 50 str. paprastai reikia matomos AI žymos?
ChatGPT padėjo parengti produkto aprašymą	Ne automatiškai
AI padėjo parašyti reklaminį tekstą	Ne automatiškai
AI sukurtas straipsnis viešojo intereso tema, publikuotas be realios žmogaus peržiūros	Taip
AI tekstą iš esmės peržiūrėjo redaktorius, patikrino faktus ir prisiimta redakcinė atsakomybė	Taikoma išimtis nuo šios teksto žymėjimo pareigos
AI sukurtas abstraktus knygos viršelis ar schema	Ne automatiškai
AI sugeneruota realistiška tariamo tikro įvykio fotografija	Gali būti deepfake – reikia vertinti ir, jei atitinka kriterijus, pažymėti
Tikro žmogaus veidas AI įterptas į įvykį, kuriame jis nedalyvavo	Tikėtinas deepfake – žymėti
AI pakeista reali fotografija taip, kad ji gali klaidinti dėl tikrovės	Gali reikėti žymėti

Ši lentelė yra praktinis orientyras. Konkreti teisinė kvalifikacija priklauso nuo turinio, jo konteksto ir naudojimo būdo. Pagrindinius kriterijus galima patikrinti Europos Komisijos DUK dėl AI Act 50 straipsnio ir oficialiose skaidrumo gairėse.

Ar reikia iš naujo žymėti seną AI turinį?

Europos Komisijos AI Act 50 straipsnio paaiškinimuose aptariamas ir taisyklių taikymas turiniui bei sistemoms pereinamuoju laikotarpiu.

Taigi įmonei nereikėtų automatiškai daryti išvados, kad vien dėl naujų reikalavimų visi anksčiau su AI rengti straipsniai ar iliustracijos dabar turi būti masiškai ženklinami. Kiekvienu atveju svarbu vertinti konkrečios AI Act pareigos taikymo sritį.

Ką tai reiškia knygoms, gidams ir kitam ekspertiniam turiniui?

AI gali būti naudojamas tyrimui, informacijos struktūravimui, teksto juodraščiui, redagavimo variantams ar vizualams kurti. Pats AI naudojimo faktas automatiškai nepaverčia galutinės knygos „AI turiniu“, kurį pagal AI Act būtina matomai ženklinti.

Svarbiausias klausimas yra kas valdo galutinį rezultatą.

Jeigu autorius ar leidėjas tikrina šaltinius, vertina turinio esmę, taiso klaidas, priima redakcinius sprendimus, gali tekstą atmesti ar pakeisti ir prisiima atsakomybę už publikaciją, tai yra visai kita situacija nei automatinis AI rezultato paskelbimas. Europos Komisija būtent tokią realią žmogaus peržiūrą ir redakcinę atsakomybę išskiria kaip svarbią AI teksto žymėjimo išimtį.

Praktiškai verta išsaugoti ir vidinį redakcinio proceso pėdsaką: šaltinius, juodraščius, pataisytas versijas ir galutinės patikros datą. AI Act to nenustato kaip universalaus privalomo dokumentavimo formato kiekvienam leidiniui, tačiau tai padeda parodyti, kad žmogaus kontrolė nebuvo vien formali.

DUK

Ar nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. visi AI tekstai turi būti pažymėti?

Ne. Speciali matomo žymėjimo pareiga AI sukurtam ar pakeistam tekstui taikoma tada, kai jis publikuojamas siekiant informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais. Taip pat numatyta išimtis, kai tekstui buvo atlikta tinkama žmogaus peržiūra ar redakcinė kontrolė ir prisiimta redakcinė atsakomybė. Tai paaiškinta Europos Komisijos oficialiame AI Act 50 straipsnio DUK.

Ar produkto aprašyme reikia rašyti „Sukurta su AI“?

Vien dėl to, kad produkto aprašymo juodraščiui naudotas ChatGPT ar kitas generatyvinis AI, bendros tokios AI Act pareigos nėra. AI Act 50 straipsnio taikymo ribas galima patikrinti Europos Komisijos gairėse.

Ar kiekvieną AI sukurtą paveikslėlį reikia pažymėti?

Ne. Matomo atskleidimo reikalavimas pagal Article 50(4) pirmiausia taikomas AI sukurtam ar pakeistam vaizdo, garso ar vaizdo įrašo turiniui, atitinkančiam deepfake kriterijus. Europos Komisija tai aiškina čia.

Ar žmogaus atliktas gramatikos taisymas laikomas redakcine kontrole?

Ne. Europos Komisija nurodo, kad paviršutiniškas ar formalus tikrinimas, pavyzdžiui, vien rašybos ar gramatikos koregavimas, nėra tas pats, kas reali turinio peržiūra ir redakcinė kontrolė.

Ar privaloma naudoti ES AI piktogramą?

Ne. Oficialios ES AI turinio piktogramos yra savanoriškos. Jeigu konkrečiam turiniui taikoma žymėjimo pareiga, pati pareiga išlieka, tačiau ją nebūtina įgyvendinti būtent ES piktograma.

Pabaigai

Naujosios ES taisyklės nereiškia principo:

„Naudojai AI → viską pažymėk.“

Daug tiksliau būtų vadovautis kitu klausimu:

„Ar šiuo atveju AI sukurtas turinys gali klaidinti žmogų arba informuoti visuomenę jautriu viešojo intereso klausimu be realios žmogaus kontrolės?“

Verslui tai leidžia naudoti AI tekstams, vizualams ir kitam turiniui kurti nepridedant nereikalingų etikečių prie kiekvieno failo, tačiau kartu aiškiai nustato situacijas, kuriose skaidrumas jau yra teisinė pareiga.

Praktiškai geriausia taisyklė paprasta: AI gali padėti kurti, tačiau už viešai publikuojamo turinio tikslumą, kontekstą ir galutinį sprendimą turi būti aiškiai atsakingas žmogus arba organizacija.

Straipsnis parengtas remiantis AI Act 50 straipsniu, Europos Komisijos 2026 m. gairėmis dėl AI Act skaidrumo reikalavimų ir Code of Practice on Transparency of AI-generated Content. Tai bendro pobūdžio informacija, o ne individuali teisinė konsultacija.

Norite sužinoti daugiau apie AI naudojimą savo veikloje?

AIhelp rasite praktinių gidų, kurie padės savarankiškai pritaikyti AI kasdieniams verslo darbams, turinio kūrimui, svetainės matomumui ir kitiems procesams. Juose pateikiamos aiškios metodikos, paruoštos AI užklausos ir konkretūs veiksmai, kuriuos galima pritaikyti be sudėtingų techninių žinių.